Žmonės: Lee Alexander McQueen
Viena svarbiausių ir tragiškiausių istorijų mados pasaulyje
Šiuo įrašu tęsiu savo mylimiausių dizainerių TOP 3 - pirmasis mano substack įrašas buvo apie anarchiškąją pankų motiną Vivienne Westwood, o šiandien dėmesio centre maištininkas Lee Alexander McQueen. Išskirtiniu talentu ir drąsa sužavėjęs dizaineris per amžius išliks įkvėpimu ne tik man, bet ir milijonams kitų kūrėjų. Taigi, leiskite man papasakoti apie šią išskirtinę asmenybę ir tragišką jos istoriją.
PASTABA: tekste vietomis minima savižudybė ir savižala.
Istorija
Lee Alexander McQueen gimė 1969-ais metais Londone, darbininkų šeimoje ir buvo jauniausias iš 6-ių vaikų. Nuo pat mažumės tėvai pastebėjo Lee susidomėjimą mada ir siuvimu - šis mokykloje buvęs ne koks mokinys, mieliau laiką leisdavęs piešdamas drabužius, o namuose, iš nereikalingų audinių gabalų, siūdavęs sesėms sukneles bei sijonus.
Šis pomėgis vis labiau žavėjo jaunąjį Lee - jis jautė savo pašaukimą ir žinojo esąs nepaprastai talentingas, tad vos 16-os nusprendė mesti mokyklą ir užsirašyti į siuvimo kursus. Tai buvo itin drąsus ir rizikingas sprendimas, tačiau jo noras būti laisvu ir nepriklausomu buvo kur kas stipresnis.
“Fashion should be a form of escapism and not a form of imprisonment.”
Baigęs kursus, Lee praktiką atliko prestižinėje Anderson and Sheppard siuvykloje, įsikūrusioje Savile Row, Londone. Savile Row garsėja meistriškais siuvimo centrais, kurie daugiau nei du šimtmečius pelnė pasaulinę šlovę dėl vienų geriausių gaminamų kostiumų pasaulyje.
Dirbti šioje vietoje McQueenui sekėsi puikiai - jis itin greitai išmokęs siūti švarkų ir kelnių kostiumus, galėjęs vos pažvelgęs į žmogų sukonstruoti jam tobulai tinkantį drabužį! Lee greitai suprato, kad jo žingeidumas ir didelės ambicijos netilps šioje mažoje siuvykloje, tad net neketino įleisti čia šaknų - jo siekis buvo išmokti VISKO.
Įsidarbinęs prabangioje Gieves And Hawkes vyriškų drabužių siuvykloje, gilino žinias drabužių konstravimo srityje ir po truputi skleidė savo maištingą sielą, kuri ilgainiui tapo jo skiriamuoju ženklu bei neatskiriama identiteto dalimi. Sklinda gandai, kad gamindamas kostiumą pačiam Pincui Čarlzui jis paslapčiomis prie pamušalo, gaminio viduje, įsiuvo vulgarią žinutę “I am a cunt”.
Red or Dead dizaineris prisimena Lee susižavėjimą išvydus kolekciją, kurios konceptas sukosi aplink žmogaus nusileidimą mėnulyje - tai buvo pirmasis jo susidūrimas su konceptualia mada, kuri tik dar labiau sužadino jo aistrą kūrybai. Dabar tai galėjo tapti jo viešu dienoraščiu, padedančiu išreikšti įvairias emocijas.
Besivystant šiems įvykiams, Lee vis dar buvo labai jaunas - pradėjęs sako kelią vos 16-os ir dabar būdamas 21-erių, turėjęs ypatingai stiprų CV, nusprendė aplikuoti į legendinę dizaino mokyklą Central Saint Martins. Įdomiausia yra tai, jog jis aplikavo ne kaip studentas, o kaip dėstytojas! Šio poelgio link jį vedė lygiai toks pats pasitikėjimas savimi, kaip ir tąkart metant mokyklą ir neriant į savo svajonę.
McQueenas atvyko į mokyklą nekviestas ir pareikalavo susitikti su Bobby Hilson - mados magistrantūros direktore. Ši sutiko, tačiau iš karto informavo, kad būdamas vos 21-erių, pagal nustatytas taisykles, Lee yra per jaunas tapti dėstytoju.
Nors Bobby ir buvo sužavėta jo darbais, vienintelis dalykas, ką galėjo pasiūlyti, tai vietą magistrantūros studijose. Lee sutiko, bet mokslo metais, kaip pats teigia, daugiausia laiko praleisdavo valgykloje ir koridoriuose, tačiau pasinaudodavo ir įvairių praktikų galimybėmis. Taip pat, per paskaitas nevengdavo pasisakymų, kad žino kur kas daugiau, nei dėstytojai. Patirtis šioje mokykloje yra laikoma kertiniu tašku jo karjeroje - jis iš siuvėjo tapo dizaineriu.
1992-ais pristatė savo baigiamąją kolekciją, pavadinimu “Jack the Ripper Stock his Victims”. Magistrantų kolekcijų pristatymus tąkart stebėjo ir pati Isabella Blow - mados redaktorė, konsultantė, mūza ir jaunųjų mados talentų puoselėtoja. Ją itin sužavėjo McQueeno kūryba, tad nusprendusi pasiūlyti jam 5 tūkst. svarų ir nupirkti visą kolekciją.
McQueenas pardavė Isabellai savo kolekciją, kadangi nenorėjo po studijų dirbti kitiems dizaineriams, jo siekis buvo tapti savarankišku ir nepriklausomu kūrėju. Isabella neabejotinai matė jame potencialą ir nusprendė tapti jo mentore, netgi leidusi apsigyventi jos namo rūsyje, kad šis neturėtų jokių piniginių įsipareigojimų, vietoj to, galėtų susikoncentruoti į madą. Ilgainiui jie tapo itin artimi draugai.
Pagrindinis Lee pragyvenimo šaltinis buvo bedarbio pašalpa - iš gautų pinigų jis pirkdavo audinius, o maisto nuolat važiavęs pas tėvus, kurie vaišindavo įvairiais kepiniais bei išlydėdavo nešina konservuotomis sriubomis.
Po mokslų pirmoji sukurta kolekcija vadinosi The Taxi Driver - manoma, kad įkvėpimo semtasi iš 76-ųjų metų filmo tuo pačiu pavadinimu, tačiau žinoma ir tai, kad Lee tėvas buvo taksi vairuotojas. Kolekcija buvo pastebėta British Counseling of Fashion ir leidžiama eksponuoti Londono madų savaitės metu, Ritz viešbutyje. Deja, bet interneto platybėse neegzistuoja nė vienos kolekcijos nuotraukos - Lee padarė klaidą sudėdamas drabužius į juodus maišus ir palikdamas be priežiūros viename iš koridorių. Ar jie buvo pavogti, ar išmesti, niekas iki šiol nežino, o prisiminimas apie juos tėra lankytojų galvose, kadangi kolekcija nebuvo fotografuojama ar atkurta.
Pirmoji McQueen kolekcija pademonstruota ant podiumo buvo pavadinta Nihilism. Dizaineris nusprendė sukurti kruvinus ir purvinus modelių įvaizdžius, o tai sukėlė daugybę diskusijų - imta kalbėti, kad Lee neturi talento ir viskas, ką jis sugeba - šokiruoti. Pristatymo metu susirinkę žmonės buvo sutrikę, o fotografai net nustojo fotografavę, tai buvo nauja ir neįprasta. Dizaineris tvirtai gynė savo idėjas bei nuomonę ir teigė, kad jo kolekcijos niekada nebuvo kuriamos masėms ar prekybai, tai buvo saviraiška - tai, ką jis mokėjo geriausiai.
“The world needs fantasy, not reality. We have enough reality today.”
Nepaisant augančios McQueen sėkmės ir beribio talento, dizaineris negaudavo įspūdingų honorarų, kaip galima būtų įsivaizduoti. Net ir po stulbinančių pasirodymų Londono mados savaitėse, kur susirinkdavo net 12 mln. žmonių, tuo metu 22-ejų metų dizaineris pasakojo, jog atsikeldavęs kitą rytą sukdavo galvą iš kur gauti 42 centus pienui. Taip pat, Lee partneris prisimena, kai po vieno iš pristatymų jie užsisakę 2 McDonald’s sūrainių kompleksus, benešdami padėklus, užkliuvo ir išmėtė visą maistą ant žemės, tačiau neturėję pinigų užsisakyti dar kartą ir rinkę maistą nuo purvinų grindų.
Kadangi Alexanderis kūrė kolekcijas iš bedarbio pašalpos, jis negalėdavo demonstruoti savo veido spaudai, taip pat, labai griežtai reguliavo pristatymų filmavimą, kitu atveju būtų galėjęs atsidurti areštinėje - juk jis akivaizdžiai turėjo darbą!
10 pagrindinių kolekcijų
Per visą savo karjerą Lee Alexander McQueen buvo žinomas dėl savo provokuojančių kolekcijų, kurios dažnai peržengdavo ribas ir mesdavo iššūkį visuomenės normoms. Jo dizainuose nestinga teatrališkumo, konceptualumo, taip pat, demonstruojamas nepaprastas meistriškumas bei sudėtingos konstrukcijos. McQueenas dažniausiai įkvėpimo semdavosi iš istorijos bei literatūros, tačiau teigė, kad kūryba privalo būti ir autobiografijos dalimi.
Sunku pasakyti kiek tiksliai kolekcijų McQueenas pristatė, tačiau skaičiuojama, kad savo asmeniniam prekės ženklui jis sukūrė apie 36-ias kolekcijas. Savo darbuose tyrinėjo ir sprendė įvairiausias problemas, kurios aktualios ir šių dienų žmogui. Noriu pristatyti mano nuomone 10 svarbiausių ir įtakingiausių jo kolekcijų.
1992 - JACK THE RIPPER STALKS HIS VICTIMS
The show that started it all.
Jack the Ripper - neidentifikuotas XIX a. serijinis žudikas, kurio aukos buvo to meto prostitutės. Jis terorizavo Londono Whitechapel rajoną nuo 1888-ųjų pabaigos iki pat 1891 m.
Jau anksčiau minėta, magistrantūros studijų baigiamoji kolekcija, kurios pagrindinis įkvėpimo šaltinis - XIX a. prostitucija. Pats pavadinimas rodo susižavėjimą makabriškumu ir įtampos tarp smurto ir grožio tyrinėjimu. McQueenas buvo ypač susidomėjęs Rytų Londono istorija, kadangi ir pats tame krašte užaugęs. Nors nėra išlikusių daug kolekcijos nuotraukų, vis tiek galime įžvelgti nepakartojamus dizainerio sugebėjimus siūti bei konstruoti drabužius - apsiaustai ir frakai, prigludę švarkai ir pusti sijonai, susieti konceptualumo ir istorijos gijomis.
Įdomi ir išskirtinė detalė - gaminio etiketės. Viktorijos laikų sekso paslaugų teikėjai dažnai pardavinėdavo savo plaukus už pinigus, taip pat, buvo manoma, kad apsimainius plaukų sruogomis, žmonės tarsi apsimaino žiedais - turi dalelę vienas kito. Taigi, vietoj etikečių su logotipu, McQueenas prisiuvo gabalėlius plastiko, už kurių užkišdavo plaukų sruogas. Jack the Ripper taip pat kirpdavęs nužudytų aukų plaukų sruogas.
Kaip ir minėjau, ši kolekcija buvo tarsi kertinis taškas Lee karjeroje, pavertusi jį tikru dizaineriu bei supažindinusi mus su jo kūrybos braižu - meilė istorijai, išskirtinės drabužių konstrukcijos, tamsios ir siaubą keliančios koncepcijos, kolaboracijos su įvairiais menininkais bei gebėjimas kurti nepamirštamus pasirodymus!
1994 - NIHILISM
Pagrindinė kolekcijos tema, akivaizdu, atsiskleidžia pavadinime - tai sąmoningas moralės atmetimas ar tikėjimas, kad gyvenimas iš esmės yra beprasmis. Šią idėją dizaineris perteikė per nuogumą.
Daug apie pačią kolekciją pasakyti negaliu, bet vienas iš esminių dalykų - naujo silueto sukūrimas. Ar atsimenate tuos (tiesą sakant, sugrįžusius) žemo liemens džinsus, kurie tapo vienu iš pagrindinių mados elementų du-tūkstantaisiais? Ar kada susimąstėte, kas gi sukūrė šį, daugelį atbaidantį, siluetą? Dėkokite McQueenui! Šios kolekcijos pristatymo metu, ant podiumo pademonstruotos “bumster” kelnės - itin (ironiškai) žemo liemens kelnės, kurios stereotipiškai referavo į statybininkus, dažnai netyčiomis demonstruojančius savo užpakalius. Iki tol, naują siluetą buvo sukūrę tik Coco Chanel, Dior ir Yve Saint Laurent.
1995 - HIGHLAND RAPE
Viena daugiausiai kritikos susilaukusių kolekcijų.
Po pristatymo, žiniasklaida vadino McQueeną mizoginistu, teigė, kad jis užtraukė blogą reputaciją madai, tačiau panašu, kad jie neįsigilino į kolekcijos siunčiamą žinutę bei pasakojamus istorinius įvykius.
Dizaineris drabužiais perteikė istoriją, kaip Anglija prievartavo Škotiją. McQueeno tėvo šeima kilusi iš Skajaus salos, buvo sukrėsta Anglijos invazijos į jų numylėtas žemes - tautiečiai buvo brutaliai žudomi dėl lopinėlio žemės ūkininkavimui. Istorijos apie prievartaujamas moteris ir užkariavimus nepaprastai skaudino Lee - net ir sulaukęs aršios kritikos, jis pastovėjo už savo nuomonę ir vadino žurnalistus neišmanėliais. Dizaineris teigė, kad yra 2 žmonių tipai, kaip jie pateikia Škotijos istoriją - vieni jų, romantizuoja, kaip Vivienne Westwood ir jos Harris Tweed, kiti - tame tarpe ir jis - Škotiją asocijuoja su karu prieš anglus, kurie prievartavę jų moteris; vadinęs šiuos įvykius tikriausia genocido forma.
Žmonės tokie neišsilavinę, jie manė, kad kolekcija yra apie moterų prievartavimą, tačiau Highland Rape buvo apie Anglijos išprievartautą Škotiją.
Dizainerio tikslas buvo perteikti žinutę, kad vyrai ima iš moterų, net ir tada, kai jos neduoda. Drabužiais siekiama pademonstruoti drąsią ir stiprią, savimi pasitikinčią moterį, kurios vyrai bijotų.
Kolekcijoje daug gipiūro, kuris naudojamas kaip dekoratyvinės juostos, užbaigiamosios detalės bei sukuriami pilni suknelių-sijonų įvaizdžiai. Drabužiai, su didelėmis skylėmis ties krūtine ar žemiau juosmens, atrodė lyg būtų suplėšyti seksualinio priekabiavimo metu. Kai kurie modeliai buvo itin atviri ir kontraversiški, pvz., apnuogintomis krūtimis, viena jų lingavo podiumu besimasturbuodama.
Vėliau buvo pranešta, kad kolekcija yra autobiografinė, kadangi Lee vaikystėje patyrė seksualinę prievartą - prie jo bei jo sesers priekabiavo jos buvęs vyras.
Ši kolekcija pabrėžė McQueeno genialumą, kaip naudojant drabužius it metaforą, galima spręsti realius traumuojančius gyvenimo įvykius.
Full experience (amžiaus ribojimai):
1996 - DANTE
Pirmoji kolekcija sulaukusi didelio žiniasklaidos bei pirkėjų susidomėjimo.
Vienas iš kolekcijos įkvėpimų - karo fotografo Don McCullin darbai, kuriuose susijungia savotiška grožio ir siaubo estetika.
Tuo pat metu Lee dėmesį patraukė Gustave Dore iliustracijos Dante epinei poemai “Dieviškoji komedija. Pragaras”. Pagrindinis alegorijos tikslas yra pademonstruoti žmonėms kokias pragariškas kančias išgyvens jų sielos, jeigu šie bus nusidėjėliais.
Kolekcija debiutavo Christ Church Spitalfields bažnyčioje, kuri tuo metu, nors ir buvo apleista, vis dar veikė. Ją suprojektavo ir pastatė gerai žinomas satanistas Nikolajus Hawsmoras.
Pagrindinės kolekcijos temos sukosi aplink karą ir taiką. Taip pat, pirmą kartą buvo pristatyti McQueen vyriški drabužiai - modeliai priminė ispanų paauglių gaujos narius iš 1984-ųjų metų filmo “Mixed Blood”. Ant podiumo galima buvo pamatyti ir įmantrių galvos apdangalų, įskaitant ragus, spygliuotus vainikus, veidus užmaskuojančias kaukės.
Fotografo Don McCullin nuotraukos buvo demonstruojamos ant drabužių, tačiau atspausdintos nelegaliai - fotografo studija atsisakė suteikti McQueenui teises į nuotraukas, bet akivaizdu, kad dizaineris bet kokia kaina norėjo įgyvendinti savo idėją.
Nepaisant triumfuojančios Dante sėkmės, ją lydi dar vienas skandalas - būtent jos pristatymo metu, policija gavo pranešimą, kad Lee sau ir darbuotojams į studiją atnešė kokaino, kad šie dirbtų daugiau, ilgiau ir greičiau.
Full experience:
1997 - LE POUPEE
Tai buvo dar viena sėkiminga ir skandalinga kolekcija, demonstravusi dizainerio genialumą bei gebėjimą provokuoti publiką. Pagrindinis įkvėpimo šaltinis - menininkas Hans Bellmer, gaminęs šokiruojančias realaus dydžio lėles.
McQueen ir toliau kolaboravo su įvairiais menininkais, kad galėtų sukurti nepamirštamą pasirodymą - meno direktorius Simon Costin sukūrė jam didžiulį baseiną, kuris tapo podiumu, o juvelyras Sean Lyn gamino keistų konstrukcijų narvus bei apdarus. Labiausiai atpažįstamas, judesius varžęs narvas buvo dėvimas modelio Debra Shawn. Kadangi ji buvo afroamerikietė, medija suskubo badyti pirštais, jog dizaineris romantizuoja vergovę. Pati Debra, pamačiusi apdarą, iš karto paklausė kokia šio įvaizdžio idėja:
Arijų grožio kūno suvaržymas ir mados fašizmas - kuomet grupė žmonių nusprendžia, kas yra priimtina visiems.
La Poupee - tai dar vienas maištingas pasirodymas, kuriame laužomos nustatytos mados pasaulio normos bei taisyklės, kurių nekentė McQueenas. Taip pat, po šios kolekcijos pristatymo, Lee gavo pasiūlymą dirbti ir kurti Givenchy. Priėmęs pasiūlymą dažnai kartojo, kad dirbo jiems tik dėl pinigų - jo dėmesys visada buvo ties asmeniniu prekės ženklu.
Full experience (amžiaus ribojimai):
1999 - No.13
McQueenas ir toliau demonstruoja novatoriškumą! Šįkart 99-ųjų metų kolekcijos įkvėpimas - Viktorijos laikų meno ir amatų judėjimas, kurio pagrindinė keliama problema buvo žmogiškojo kūrybiškumo praradimas dėl įvykusios pramonės revoliucijos.
Ant podiumo vieną po kito keitė vis įdomesni deriniai - gerai atpažįstamas gipiūras ir svajingi neriniai, žavingos šilkinės palaidinės bei konstruktyvus švarkai, avantgardiniai siluetai, sklandantys mediniai sparnai ar rankų darbo ilgaauliai. Kolekcijoje buvo akcentuojamas natūralumas, tačiau kontrastui pabrėžti grojo Amerikos hiphopo atlikėjų Beastie Boys garso takelis.
Kolekciją atidarė parolimpietė Aimee Mullins - ji dėvėjo medinę protezinę koją, kuri atrodė it seksualus ilgaaulis. Po pasirodymo, McQueen mados namai susilaukė daug potencialių pirkėjų klausimų, manydami, kad tai dar vienas įperkamas šedevras.
Vėliau ant podiumo sužibo 5-ios perregimos suknelės, kurias dėvėję modeliai buvo tarsi įkalinti įmantriuose, futuristiniuose narvuose, na, o absoliuti vakaro žvaigždė tapo modelis Shalom Harlow.
Būtent ji uždarė kolekcijos pristatymą, kuris išliko vienu ikoniškiausiu mados istorijoje. Turėkime omenyje, kad tai buvo 99-ieji!
Ant podiumo ji pasirodė vilkėdama sniego baltumo suknelę, vėliau atsistojusi ant nedidelės apskritos platformos ėmė lėtai suktis. Jai iš šonų stovėję robotai tarsi “pabudo iš miego” ir pasirąžę ėmė purkšti dažus ant šviesaus apdaro, paversdami itin paprastą gaminį tikru performanco-meno kūriniu. Tiek modelis, tiek žiūrovai apibūdina šį momentą itin ekspresyviu, kone seksualiniu.
Is that the act of a human being being created, the sexual act? Is it the act of, you know, the Big Bang, if you will, that violence and that chaos and that surrender that takes place?
Įdomu ir tai, kad Lee visiškai nesikišo ir neaiškino modeliui ką daryti - pasirodymas buvo spontaniškas.
Full experience:
2001 - VOSS
Kaip ir La Poupee, taip ir Voss kolekcija turėjo kur kas gilesnę prasmę nei tik demonstruojami drabužiai - tai buvo mados pasaulio refleksija. Mano nuomone, tai viena konceptualiai stipriausiai išpildyta McQueeno kolekcija.
Pirminis kolekcijos įkvėpimas, ko gero, gimė iš nuovargio - 4 metai praleisti Givenchy kūrybinio direktoriaus pareigose privertė McQueeną atsigręžti į gamtą, atsiribojant nuo paryžietiško haute-couture glamūro ir blizgučių.
Minkštų sienų ir baltų grindinio plytelių podiumas simbolizavo Viktorijos laikų psichiatrinę ligoninę. Neoficialiai žmonės šią kolekciją vadina insane asylum. Pasirodimo pradžios, akinančiai sterilioje šviesoje, valandą pralaukę žiūrovai, pagaliau išvydo modelius, besiblaškančius poliarizuotų stiklų apsuptyje, skambant širdies dūžių garsams. Kiekvienas jų dėvėjo galvos raiščius, simbolizuojančius smegenų traumas.
Šalia nuostabiai sukonstruotų palaidinių, kelnių ir švarkų kostiumų buvo ir įspūdingos gamtos elementų - paukščių iškamšos, daugybė plunksnų, gėlių ar samanų motyvų.
Taip pat, galima buvo išvysti ir suknelę, pagamintą iš moliuskų kiautų, kuri atspindėjo vieną iš mados ciklų - McQueenas rado šiuos kiautus paplūdimyje ir sukūrė neįtikėtiną suknelę, lygiai taip pat, kaip dizaineriai atranda įkvėpimą ir iš jo kuria. Modelis, demonstravęs šią suknelę, ėmė gadinti ir laužyti moliuskus, perteikiant McQueeno žinutę: “how good work is destroyed by the name of fashion”.
Kolekcijos tikslas buvo pavaizduoti, kad ne viskas, kas gražu išorėje, yra gražu ir viduje. Tai galima interpretuoti įvairiai - kalbant apie žmogaus fizines ir vidines savybes, taip pat, mados industrijos podiumus ir užkulisius. Vienaip ar kitaip, šis pasirodymas tapo dar vienu įsimintinu performancu.
Pasirodymo pabaigoje, viduryje stovėjęs kūbas staiga atsivėrė ir žiūrovai išvydo kandžių apsuptyje gulinčią nuogą moterį, dėvinčią metalinę kaukę, dekoruota paukščio sparnais. Širdies plakimo garso takelį staigą pakeitė klaikaus žadintuvo garsas. Tai buvo Joel Peter Whitkin nuotraukos replika, tuo pačiu siekta pademonstruoti didžiausią mados pasaulio siaubą - kūno stambumą.
Su lyg šios kolekcijos pristatymu McQueenas tyliai pasitraukė iš Givenchy.
Full experience (amžiaus ribojimai):
Lee psichologinė sveikata
2007-ųjų gegužė tapo tamsiojo periodo pradžia - mirė ilgametė Lee draugė, mentorė ir mados ikona Isabella Blow. Iš pradžių buvo teigta, kad ji mirė kovodama su vėžiu, tačiau vėliau išsiaiškinta, jog iš gyvenimo pasitraukė pati. Isabella manė, kad yra pamiršta ir atstumta mados pasaulio, dėl to jautėsi nebereikalinga.
Lee itin jautriai sureagavo į bendražygės savižudybę - jam buvo diagnozuotas depresinis sutrikimas, kurio būklės nepagerino net vaistai. Užfiksuota, kad 2009-ųjų gegužės ir liepos mėnesiais, McQueenas buvo pristatytas į ligoninę ir išgelbėtas nuo perdozavimo.
Dizaineriui prireikė kelių metų atsigauti po patirto šoko ir suiimti save į rankas, kad galėtų toliau kurti. 2009-ais metais jis grįžo į Paryžiaus mados savaitės sceną ir sulaukė didelių ovacijų.
2009 - THE HORN OF PLENTY
The beginning of the end for McQueen.
The horn of plenty (liet. gausybės ragas) yra simbolinė klasika, vaizduojanti priteklių. McQueenas pritaikė šį konceptą madai ir pasmerkė vartotojiškumą bei greitąją madą. Podiumo viduryje buvo sukrautas kalnas šiukšlių, šalia kurių vaikščioję modeliai, demonstravo tobulai krintančius audinius, avangardinius siluetus bei fetišines detales.
McQueeno kūryba tarsi padarė full circle - Horn of Plenty buvo baras Londone, kuriame paskutinį kartą buvo matyta paskutinė Jack the Ripper auka.
Kolekciją atidarė absurdiškas žymių vardų pamėgdžiojimas - Dior New Look įvaizdis, puoštas Prince of Wales rašto audiniu. Tai buvo tarsi pareiškimas, primenantis, jog Lee savo kelią pradėjęs prestižinėje Savile Row.
Toliau sekė Karl Lagerfeld - Chanel sijono modelis bei kokono stiliaus paltas vaizduojantis Balenciaga.
Pasišaipęs iš didžiųjų mados žaidėjų, McQueenas ir toliau stebino savo išradingumu ir įspūdingai originaliais kūriniais, kurie reprezentavo jo nemirštantį smalsumą madai. Ši kolekcija buvo tarsi paskutinis pasipriešinimo aktas, prieš industriją, kuri žalojo jį beveik kiekviename žingsnyje.
Full experience:
2010 - PLATO’S ATLANTIS
Paskutinė McQueen kolekcija, kurioje susijungia šiuolaikinės technologijos ir gamta.
Kolekcijos įkvėpimo šaltinis - Darvino evoliucijos teorija persipynusi su globalinio atšilimo nerimu. Pateikiama situacija, kuomet kylantis ir tvindantis vanduo paverčia žmones humanoidais, primenančius reptilijas. Taip pat, tai buvo pirmoji gyvai transliuojama kolekcija, atvėrusi naujas sklaidos galimybes mados pasauliui.
Ant podiumo pateikiama kitokia realybė, kurią šventė McQueenas - avantgardiškas natūralumas, kuomet drabužiai harmoningai susilieja su gamta ir yra savo paties mūza. McQueen dažnai pabrėžė, kad gamta pati iš savęs yra meno kurinys. Ši kolekcija yra ne tik geresnio rytojaus įsivaizdavimas, bet ir pagalbos šauksmas - skatinama kovoti prieš globalinį atšilimą.
Full experiece:
Dizainerio mirtis
2010-ais metais McQueen mama Joyce mirė po ilgos ir sudėtingos kovos su vėžiu, jai buvo 75 metai. Lee ir Joyce buvo itin artimi - mama visada palaikė sūnaus siekius ir net pastūmėjo bandyti įgyvendinti didžiąsias svajones, kuomet jam buvo vos 16 metų. Lee apėmė nepakeliamas sielvartas, tad likus vienai dienai iki mamos laidotuvių, pats nusprendė pasitraukti iš gyvenimo.
Vasario 11 d. Lee namų tvarkytoja rado jį pasikorusį savo spintoje. Dizaineriui buvo vos 40 metų. Vienoje iš knygų jis paliko trumpą žinutę:
“I am sorry… please look after my dogs. Sorry… I love you… Lee”.
Tyrimo metu, jo nešiojamame kompiuteryje buvo rasta paieška “Kai žmogus persipjauna venas, kiek laiko užtrunka, kol jis mirtinai nukraujuoja?”. Taip pat, tyrimas patvirtino, jog McQueen ilgą laiką sirgo depresija, kentėjo nuo nemigos, žalodavosi bei piktnaudžiaudavo narkotikais.
Dizainerio psichiatras, daktaras Stephen Pereira, teigė, jog Lee buvo diagnozuotas mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas - jis buvo itin prislėgtas savo darbo krūvio, tačiau manė, kad tai vienintelis dalykas, kuriame jis kažką pasiekė per visą gyvenimą. Daktaras pažymi, jog McQueen iki mirties dar du kartus bandė nusižudyti - kartą gegužės ir kartą liepos mėnesį, 2009-ais metais, tačiau šie kartai labiau buvo laikomi cries for help.
Ekspertizę atlikęs Daktaras Knapmanas pridūrė:
Atrodo, kad jis kentėjo nuo pačio savęs ir, be jokios abejonės, paveiktas kokaino, ėmėsi desperatiškų priemonių, kad užbaigtų savo gyvenimą. Nepaprastai gaila žmogaus, kuris nuo kuklios pradžios įkopė į savo profesijos viršūnę tik tam, kad tragiškai žūtų.
Paskutinė kolekcija
Kol mados pasaulis gėdėjo nepakartojamo talento, Sarah Burton, McQueeno pavaduotoja, dirbusi su juo 14 metų, nusprendė imtis veiksmų ir pristatyti neužbaigtą dizainerio kolekciją. Nors kolekcija neturėjo oficialaus pavadinimo, žmonių vadinta Angels and Demons - būtent šiuos žodžius galima perskaityti viename paskutinių Lee įrašų Twitter:
Skirtingai nei įprasti McQueeno pasirodymai, šis buvo tarsi kukli 16-os gaminių prezentacija, kurią vienu metu Paryžiuje galėjo išvysti ne daugiau nei 10 žmonių.
Pasirodymą atidarė ryškus, figūrą pabrėžiantis raudonas bodis, dekoruotas aukso detalėmis bei kombinuotas su smulkiai klostuotu sijonu - perteikiamas kankinančio šventumo pojūtis.
Didžioji dauguma gaminių buvo puošti aukso spalvos detalėmis, taip pat, galima buvo išvysti šventų katalikiškų paveikslų printų - visą tai esame matę ir ankstesnėse McQueen kolekcijose.
Paskutinį - uždaromajį įvaizdį sudarė prigludęs aukso plunksnų paltas, iš po kurio grakščiai plevesavo mermaid stiliaus sijonas. Šis derinys apibūdinamas kaip Requiem.
Requiem - katalikiškosios mišios už mirusiųjų sielas. Romos katalikų mišiose pirmoji eilutė skamba taip: „Requiem aeternam dona eis, Domine“ – “Suteik jiems amžinąjį atilsį, Viešpatie“.
Full experiece:
Lee Alexander McQueen daugeliui buvo tarsi sudievintas ir nepasiekiamas talentas. Už tos maištingos ir, iš pažiūros, kiek arogantiškos asmenybės slėpėsi jautri ir jausminga siela. Dizainerio žodžiais - jo širdis visada išliko romantikė. Jo palikimas madai - neįkainojamas, įkvėpsiantis eilę kartų kurti.
Kadangi Lee kūną puošė viena iš Šekspyro frazių, noriu kita jų užbaigti šį įrašą:
My grief lies all within, and these external manner of laments are merely shadows of the unseen grief that swells with silence in the tortur'd soul.
Įkvėpimams ir pasikalbėjimams - INSTAGRAM