Kas tas avangardas?
Kas tas avangardas?
Nenešiojama mada ir nesuprantamas menas - kas, kam ir kodėl?
Atsimenu, kuomet vos pradėjus studijuoti mados dizainą, grįžusi į savo mažą miestelį tuometinėms draugėms paminėjau šį paslaptingą žodį - AVANGARDAS. Buvau palydėta prunkštavimais ir pasakymais, jog greitai su manimi bus neįmanoma susikalbėti, mat “išvažiavo į tą savo Vilnių”. Šiandien besijuokdama, su malonumu noriu papasakoti apie šią keistą ir neįtikėtinai įdomią mados ir meno pasaulio dalį, kuri už savęs slepia ne visada humoristinę, tačiau visada konceptualiai išreikštą realybę.
Įžanga
Šiandien vizualizuodami žodį mada ir kalbėdami apie jos tendencijas, imame įsivaizduoti blizgiu podiumu žingsniuojančius aukštus modelius, dėvinčius prabangius CHANEL tvido kostiumėlius ar ryškiaspalvius GUCCI derinius. Vaizduotė mums sukuria preciziškai suderintų spalvų, proporcingai tobulų siluetų visumą. Kasdienybėje žodis mada mums reiškia tiek netyčiomis užmatytus kolekcijų pristatymus, tiek naują siuntą turguje, kurią tenka išsimatuoti ant patiesto kartono.
Taip pat matome ir meną - kruopščiai apžiūrinėjame įrėmintus peizažus galerijose, namuose kabiname spalvingų gėlių drobes, giriame vaikų keverzones sakydami “nu tu tai tikras menininkas!”. Menas mums - svajingos realybės vaizdiniai, nepažįstamųjų portretai ar spalvų ir formų abstrakcijos.
Tačiau kuomet mūsų akis pasiekia naujausios Viktor & Rolf kolekcijos, kuriose suknelės podiumu vaikšto šalia modelių ar MOSCHINO popierinės lėlės realiame gyvenime, imame kvestionuoti “kas čia per mada!?”, teigdami, kad “nu pasaulis visai išprotėjo”.
Jeigu su mada ir menu tiesiogiai nesusiję žmonės imtų domėtis šia sritimi, išties liktų nustebę, kiek daug visame pasaulyje yra avangardo stiliaus šalininkų. Besileidžiant į šią pažinimo kelionę natūraliai kyla klausimas - kas gi slepiasi už šių neaiškių gaminių ir kam jie yra skirti? Taigi, aptarkime.
Trumpa istorija
Avangardo atsiradimo pradžia žymima XIX a. pabaigoje, XX a., kuomet dienos šviesą išvydo avant-garde art judėjimas, pasižymėjęs radikaliais, netradiciniais ir eksperimentiniais įvairaus meno sprendimais. Iš prancūzų kalbos pažodžiui išvertus Avant Garde reiškia advance guard (liet. išankstinė sargyba), o mene ir madoje tai interpretuojama naujų ir neįprastų idėjų atradimu. Dažniausiai avangardo kūrėjai yra vadinami dizainerių dizaineriais ar menininkų menininkais, kurie nustato (čia ir įgalinamas žodis avant) būsimas tendencijas.
Menų kontekste avangardiniai judėjimai atsirado kaip atsakas į griežtas to meto konvencijas ir normas. Avangardo menininkai ir kūrėjai siekė mesti iššūkį status quo ir atitrūkti nuo nusistovėjusių normų bei tradicinių technikų, demonstruodami novatoriškas menines išraiškas, kurios dažnai sukeldavo ginčus ir diskusijas.
Savo knygoje “Against Interpretation”, autorė Susan Sontag, apibūdina avangardą kaip eksperimentavimą formomis turinio sąskaita (angl. experiments of the form at the expense of content).
Analizuojant šią frazę, meną ir madą galime išskaidyti į dvi dalis, t.y., content (turinys) ir form (forma).
Content - turinio kontekste keliami klausimai - ką pasakoja šis meno kūrinys? Kokią žinutę bandoma ištransliuoti pasirinkta meno forma? Kokias naujas mintis, idėjas ar klausimus šis kūrinys sukelia žiūrovui? Tai yra visi “apie” ir visi “kodėl”.
Form - kaip atrodo meno kūrinys? Kokios pasirinktos spalvos, formos? Kaip atrodo prezentacija? Viskas, kas susiję su vizualizacija ir kūrinio pristatymu.
Nepamirškite šios “schemos”, apie ją užsiminsiu šiek tiek vėliau!
Plačiąja prasme avangardizmas – tai sąmoningas pasipriešinimas prieš nusistovėjusias kūrybos tradicijas bei senąsias vertybes, taip pat, naujų saviraiškos priemonių įvedimas.
Kelios susijusios sąvokos:
Siurrealizmas - apie 1920 m. susikūrusi modernistinio (avangardistinio) meno (literatūros, dailės, teatro, kino) srovė Prancūzijoje, kuriai būdinga nepaisymas loginio mąstymo dėsnių, atsidavimas pasąmonei, estetikos, moralės normų nepaisymas, absurdas, parodijos, groteskas.
Dadaizmas - modernistinio meno srovė, 1916-1922 m. plitusi Vakarų Europoje (ypač Vokietijoje ir Prancūzijoje); literatūroje, dailėje, choreografijoje propagavo anarchizmą, nihilizmą, cinizmą, neigė įprastines visuomeninio gyvenimo etikos ir estetikos normas.
Futurizmas - XX a. pradžios literatūros ir dailės formalistinė srovė, neigusi praeities kultūrą, maištavusi prieš tradicines visuomenės gyvenimo normas, papročius ir meno kanonus, pasisakydavusi prieš visų pripažintas poezijos ir tapybos formas.
Kubizmas - moderniosios dailės kryptis, kuriai būdingos geometrinės formos.
Simbolizmas - meno kryptis, prasidėjusi XIX a. pabaigoje. Šis judėjimas pabrėžė idėją naudoti simbolius emocijoms ir proto būsenoms išreikšti, o ne pažodžiui vaizduoti daiktus.
Žinomi skirtingų sričių avangardo šalininkai:
Pablo Picasso - ispanų tapytojas, kubizmo pradininkas, sukūręs per 20 000 paveikslų, skulptūrų, keramikos gaminių, teatro kostiumų. Keletas Picasso paveikslų vertinami kaip brangiausi pasaulyje.
Marcel Duchamp - vienas įtakingiausių dadaizmo ir siurrealizmo menininkų, savo darbams naudojęs įprastus kasdienius daiktus, kurie visiškai nesusiję su daile. Duchampas tvirtai teigė, kad meno kūrinyje svarbiausia yra idėja.
Salvador Dali - vienas žymiausių siurrealizmo atstovų, kurio įspūdingi, neaiškias sapnų vizijas primenantys darbai dažnai likdavę nesuprasti ir keldavę daug diskusijų. Dailininkas teigė: “Siurrealizmas - tai aš!”.
Zaha Hadid - architektė, žinoma dėl savo radikalių dekonstruktyvistinių projektų. Ji buvo pirmoji moteris, apdovanota Pritzker architektūros premija 2004 m.
Marina Abramovič - viena žymiausių meninių performancų kūrėjų. Daugiau nei keturis dešimtmečius kurianti Abramovič save vadina “performanso meno močiute“. Menininkės darbai itin kontraversiški - aplinkiniai ją laiko sataniste bei ragana.
Pink Floyd - psichodelinio-avangardinio roko grupė, susikūrusi 1965 m. Londone. Tai viena pirmųjų britų psichodelinių roko grupių, kuri išsiskyrė savo garsiniais eksperimentais, filosofiniais dainų tekstais bei įmantriais pasirodymais.
Franz Kafka - vienas įtakingiausių ir savičiausių XX a. rašytojų, savo novelėse išlaikęs absurdiškumą bei keistai nerūpestingą toną. Autoriaus kuriama sudėtingesnė proza kartu su nepagražinta ir tiesmuka kalba atspindėjo epochai būdingą nusivylimo jausmą.
Jonas Mekas - mums visiems gerai pažįstamas ir širdžiai mielas kūrėjas, tituluojamas kaip amerikietiškojo avangardinio kino krikštatėvis. Vienas pirmųjų pasaulyje išplėtojo dokumentinio filmo dienoraščio žanrą.
Avangardas madoje
Taigi, patyrinėkime mano minėtą content - form schemą toliau.
Mums įprastame mados ir meno pasaulyje ši schema yra it atsipirties taškas, tačiau avangarde ji skyla į dar dvi papildomas skiltis, t.y., process (procesas) ir wearability (nešiojamumas).
Avangardo madoje itin akcentuojamas kolekcijos turinys (content), tad kūrėjui tampa nesvarbu kokia - nešiojama ar nenešiojama - forma bus išreikšta idėja (at the expense of form).
Pavyzdys:
Eksperimentuodamas su įvairiais raštais bei drabužiais, dizaineris Martin Magiela 90-aisiais sukūrė vieną iš sudėtingiausių savo drabužių kolekcijų. Intriguojančiuose darbuose galima buvo išvysti vintažinių dėvėtų drabužių nuotraukas, kurios buvo atspausdintos ant paprastų vienspalvių suknelių. Tokiu būdu dizaineris ėmė badyti pirštais į mados pasaulio ydas, atmesdamas naujumo ideologijas, teigdamas, kad visa mada yra pastatyta ant praeities dizainų.
Kolekcijos koncepcija, procesas ir išpildymas atitinka avangardo schemos dalis:
Content: neįprastu būdu bandoma perteikti naujumo atmetimo idėją, pabrėžiant, kad viskas, kas atrodo nauja, yra sena.
Form - paprastos ir niekuo neypatingos suknelės tampa intriguojančiu ir unikaliu gaminiu.
Procesas: vietoj to, kad rinktųsi atitinkamus audinius, dizaineris fotografuoja dėvėtus drabužius norėdamas sukurti jų printą - spausdina gautas nuotraukas ant medžiagos. Nepamirškime, kad norint išgauti kokybiškas nuotraukas, reikia specialios įrangos bei studijos, o kur dar sugaištas laikas. Taigi, idėjos įgyvendinimo procesas išties yra avangardinis.
Nešiojamumas - nors pačiai keli drabužiai atrodo itin įdomiai ir rodos norėčiau bent vieną jų turėti savo spintoje, matau kodėl jie laikomi “nenešiojamais”. Jeigu nežinočiau, jog tai Martin Margiela, vargu ar pamačiusi šiuos gaminius neleptelčiau “kas čia per nesąmonė?”. Čia ir pasireiškia content > form.
Taigi, avangardo mada dažniausiai atsisako bent vienos iš schemos dalių, šiuo (ir itin dažnu) atveju - nešiojamumo. Viskas vardan saviraiškos ir norimos ištransliuoti žinutės.
Kam skirta ši mada ir kas ją perka?
Dažniausiai teigiama, kad avangardas pirmiausia atmeta mainstream madą ir jos karštligišką pagreitį, vietoj to pasirenkamas lėtas ir sąmoningas kūrybos ir gyvenimo būdas, kuris prioritetizuoja saviraišką.
Tradiciniai mados dizaineriai fokusuojasi ties žmogaus figūra, kurios trūkumus šie nuolatos nori paslėpti, o privalumus - pabrėžti. Avangardas atmeta šią idėją, kaip ir pačią žmogaus figūrą, vietoj to akcentuodamas drabužių siluetus.
Mes visi puikiai žinome kaip atrodo žmogaus kūnas ir kaip jis “turėtų” atrodyti pagal mums diktuojamas mados ir grožio tendencijas, ko pasekoje, vilkimi drabužiai tampa nuobodūs - neva tinka tik vienokie siluetai, tik atrinktos spalvos, būtinai pabrėžiamos linijos ir paslepiamos “netobulos” kūno vietos. Visi šie bandymai nuslėpti kūno “trūkumus”, prisidengimas visuomenine gėda, nestabdo avangardo stiliaus kūrėjų - jų nepažabota laisvė atsiskleidžia pačių nustatytuose formose, apimtyse bei siluetuose, kur žmogaus figūra neturi reikšmės.
Kaip ir minėjau anksčiau, avangardo mados kūrėjai yra laikomi dizainerių dizaineriais - šie turi gilų ryšį su vizualiniu menu, geba konstruoti techniškai itin sudėtingus gaminius, meistriškai išreiškia sugalvotas idėjas, konceptualiai perteikdami gyvenimo aktualijas bei diktuodami tendencijas kitiems bendražygiams. Jų kūryba yra tarsi enciklopedija ateities kartoms, kurie šių drabužių nuotraukas klijuos į savo įkvėpimų lentas ir pasiėmę nors ir mažiausią jų dalelytę, sukurs šį tą savito ir įdomaus, adaptuodami šias idėjas platesnei rinkai.
Vienas Yoji Yomamoto kolekcijos drabužis laisvai gali kainuoti tūkstantį eurų, o naujas Y-3 batų modelis ne retai būna vertas daugiau nei 500 dolerių. Išgirdę šias kainas dažniausiai galvojame, jog tai yra absurdiškai didelė suma (taip, didelė), tačiau taip yra todėl, nes mūsų kainų/vertės įsivaizdavimas yra ypatingai žemas dėl greitosios mados įtakos. Pripratę prie neadekvačiai žemų kainų, negalime suvokti kiek kainuoja žmogaus darbas ar audiniai, o kalbant apie dizainerius - ir talentas, žinios bei kokybė. Visi mados kūrėjai naiviai tikisi, jog vieną dieną žmonės ims traktuoti savo pačių spintą kaip meno kūrinį, o ne pigių, išmetamų drabužių sąvartyną.
Tiesa, jog avangardo mados gaminius dažniausiai renkasi mados žmonės, kurie vertina konceptualumą bei saviraišką, taip pat, šie drabužiai puikiai pasitarnauja muzikos scenoje, teatruose ar kituose įspūdinguose renginiuose (pvz., Met Gala). Avangardo drabužiai, kaip ir meno kūriniai, bėgant metams išlaiko savo vertę, tad ne retai tai tampa investiciniu pirkiniu kolekcionieriams.
Ypač tiksliai kainų situaciją apibūdina Style Zeitgeist žurnalo įkūrėjas Egene Rabkin:
If you can’t afford it, you can’t afford it. Mes nekalbame apie nepasiturinčius žmones. Mes kalbame apie milijonus žmonių, kurie GALI, bet sąmoningai NEPERKA, nes šalia visada yra H&M.
Įperkamumas dalinai yra psichologinis nusistatymas. Aš esu įsitikinęs, kad absoliučiai kiekvienas iš čia esančių, žino žmogų, kuris be problemų penktadienio vakarui išleidžia 100 dolerių ant gėrimų, tačiau niekada gyvenime neišdrįstų pirkti marškinėlių už tokią pat sumą. Jie net nesivargina klausti kodėl už kavą moka 4 dolerius, kartais net du kartus į dieną, tačiau laiko 100 dolerių kainuojančius marškinėlius neįperkamais.
10 MUST KNOW avangardo mados kūrėjų
Yohji Yamamoto - pavardė, kurią dažniausiai (ir pirmiausiai) sutiksite pokalbiuose apie avangardą. Japonų dizaineris, savo darbuose nagrinėjantis netobulumo koncepcijas, ieškantis grožio paprastume. Atpažįstamas iš įmantrių kirpimų ir juodos spalvos siluetų, kaip pats teigia - pašalinus visas spalvas, žmogus yra priverstas sutelkti dėmesį į esminį dalyką: vingį, kirpimą, blizgios odos gabalėlį arba bendrą siluetą, kuris gali būti istorinis ar modernus.
Rei Kawakubo - dar viena paslaptinga ir nepaprastai talentinga japonų dizainerė, kuri ypač gerbiama industrijoje. Dažnai laikomas dizainerių dizainere, Kawakubo nuo 1990-ųjų kovojo prieš madą (anti-fashion). Dizainerės darbai ne retai yra ironiški, pasižymi nepatogia asimetrija, labiau primena skulptūras, o ne drabužius.
Issey Miyake - japonų mados dizaineris, žinomas dėl savo novatoriško ir avangardinio požiūrio, taip pat, garsėjantis savo klostavimo technikomis - ikonine “Pleats Please“ linija. Savo kūrybinėje kelionėje bendradarbevęs su įvairiais menininkais, architektais bei inžinieriais. Taip pat, Issey Miyake sukūrė aprangas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei 1992 metų vasaros olimpinėms žaidynėms Barselonoje. Kostiumus, naujai atkurtai mūsų valstybei, jis nusprendė pagaminti nemokamai.
Thierry Mugler - prancūzų dizaineris bei vizionierius, žinomas dėl stulbinančių ir daug diskusijų keliančių avangardinių - futuristinių kūrinių. Mugler išgarsėjo devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje dėl savo struktūrinių ir skulptūrinių dizainų, itin pabrėžusių moterišką formą. Pasisėmęs įkvėpimo iš mokslinės fantastikos, fantazijos bei mitologijos, kūrė sudėtingas, tarsi nežemiškas, kolekcijas.
Hussein Chalayan - novatoriškas, didelį pripažinimą pelnęs, kūrėjas, dažnai giriamas kaip vienas sumaniausių savo eros dizainerių. Jo kūryba - tai dizaino, mokslo bei meno derinys, sudarantis fantastinę visumą.
Alexander McQueen - neišsiplėsiu, nes šį neįtikėtiną dizainerį aprašiau atskirame įraše, tad pažinkit > čia.
Iris Van Herpen - absoliuti savo sferos meistrė, kūryboje sujungianti dizainą, meną ir technologijas. Dizainerė nuolat stebina avangardinėmis formomis, novatoriškais gamybos būdais, nepriekaištingai perteiktomis istorijomis.
Rick Owens - paslaptingo, post-apokaliptinio gotikinio grunge stiliaus šalininkas, žinomas dėl savo neįprastų, daugeliui nesuprantamų, sprendimų. Jis yra puikus pavyzdys norint išgauti “kas čia per mada” reakciją - tereikia parodyti jo “žmonių kuprinių” kolekciją. Apie tai daugiau siūlau paskaityti pas Agnę > čia.
Victor & Rolf - kūrėjai netelpantys į žodį “mada”. Šiems mada yra auros kūrimas, meilė ir neblėstantis smalsumas darbe, kuris kaskart atsispindi ant podiumo. Su lyg kiekvienu pasirodymų dizaineriai pasakoja istorijas bei demonstruoja nepaprastą meistriškumą drabužių konstrukcijose.
Avangardo kolekcijos analizė
Mano anksčiau paminėta Iris Van Herpen - ypatingai talentinga kūrėja, nuolat demonstruojanti savo neįtikėtiną talentą bei novatorišką viziją. Jos darbuose mada susijungia su technologijomis ir podiumu žengia koja kojon, o puikus gebėjimas kūriniais pasakoti istoriją, visą tai sujungia į darnią visumą.
Šiandien noriu aptarti 22-ųjų metų kolekciją - META MORPHISM. Šiuo pristatymu mados namai šventė 15-tą gimtadienį, tad panašu, kad dizainerę aplankiusi nostalgija nugulė ir kūriniuose - pademonstruoti atpažįstami siluetai, švenčiami įspūdingi techniniai sprendimai bei džiaugiamasi kiek naujo buvo atrasta profesiniame kelyje.
Kiek iškraipytas pavadinimas visiems geriau atpažįstamas kaip metamorphosis - išvertus iš graikų kalbos reiškiantis transformaciją. Tai atvaizduojama ir kolekcijoje - senovės istorija sutinka šių dienų technologijas, kurios transformuoja mums gerai žinomas ir įprastas idėjas į naujus, novatoriškus sprendimus.
Kolekciją pasirinkta atidaryti vizitine kortele - lengvais ir plazdančiais audiniais. Podiumu žengė nuostabiai drapiruota suknelė pagaminta iš žvilgančio satino bei banano medžio lapų audinio. Suknelė pavadinta Genesis - išvertus iš graikų kalbos šis žodis reiškia kilmę (angl. origin). Suknelės drapiruotės primena senovės graikų-romėnų apdarus.
Toliau seka modelis, vilkintis struktūrizuotą suknelę, kurios sijono dalis primena krinoliną - istorinį siluetą, kuris pasitelkiant šiuolaikinį mąstymą yra transformuojamas į išskirtinį dizainą.
Tuomet podiumu žengė pasakojamos istorijos pradžia - suknelė pavadinimu Ovidius. Referuojama į Senovės Romos poetą Ovid, kuris parašė Metamorphoses. Pati suknelė, nors ir kukliai, tačiau primena senovės romėnų drapiruotus apdarus.
Vėliau išvystame juodo silueto modelį, pavadinimu Narcissus. Visiems gerai girdėtas vardas simbolizuoja Ovid Metamorphosis mitą apie (you guessed it) Narcizą - žmogų, kuriam buvo skirta nugyventi ilgą ir gražų gyvenimą iki tol, kol jis atras patį save.
Mitas pasakoja, jog Narcizas pasižymėjo nepaprastu grožiu, žavinčiu visas moteris, tačiau šis nuolat visas atstumdavęs. Toks jo bruožas įpykdė keršto deivę Nemesis, tad ji nusprendė nubausti Narcizą, nuvesdama jį prie tvenkinio, kuriame jis pamatė savo atvaizdą. Sužavėtas paties grožio, jis tampa pasmerktas mirčiai.
Iris van Herpen šią poemą perteikia dailia juoda suknele, dekoruotą stilizuotais baltos organzos veidais. Vienas jų, tarsi atspindys vandenyje, dengia modelio veidą, o kitas jų kyšo už kaklo, įkalindamas modelį savo pačios atvaizde - šitaip Narcizo mitas įgauna fizinį kūną. Galime paminėti ir tai, jog suknelės spalva pasirinkta ne be reikalo - juoda dažnai asocijuojama su mirtimi.
Kolekcijos pristatymą uždaro dar viena puiki interpretacija - Ovid istorija apie tai, kaip meilės dievas Eros, pamokė grožio dievą Apollo.
Eros privertė Apollo pamilti nimfą Daphne, o šiai liepė juo bjaurėtis. Vengdama jo dėmesio, Daphne pabėga ir paverčia save lauramedžiu. Apimtas begalinės nevilties, Apollo nuo Daphnes medžio skina lauro lapus ir susipina vainikėlį, kuris jam amžiams primintų šią meilę.
Iš šio mito šiandien sutinkame ir žodį “laureatas”, pažodžiui reiškiantis “karūnuotas lauro lapais”, na, o pati istorija pasakoja apie šventąjį Apollo augalą.
Pasakojimas perteikiama įspūdinga šilkine suknele, kuri pabrėžia moterišką figūrą, simbolizuojančią Daphne, bet tuo pačiu perteikiamas ir Apollo dėvėtos lauro lapų karūnos motyvas.
Ši istorija visai ne veltui palikta pabaigai - kolekcijų pristatymus dažniausiai uždaro vestuviniai įvaizdžiai, tad suknelė tarsi įkūnija šį mitologinį meilės suvokimą.
META MORPHISM - tai dar viena Iris van Herpen kelionė, kurioje ji tyrinėja savo pačios galimybes ir išbando naujas technikas bei audinius, o puikus gebėjimas pasakoti istorijas mus priartina prie kūrėjos pasaulėjautos.
Panašu, kad Iris darbai netelpa į tradicinius haute-couture rėmus, tačiau jais ji papildo talentingų vizionierių gretas, kurie savo drąsiais eksperimentais plečia nusistovėjusios mados sąvoką.
Daugeliui šis stilius gali pasirodyti nesuprantamas ir tikras jėgų bei išteklių švaistymas, tačiau būtent tokio tipo darbai gali įkvėpti begalę kitų kūrėjų - inžinierių, tekstilės gamintojų, architektų ar kitų sričių specialistų, kurie čia atras atsakymus, padėsiančius sukonstruoti geresnę ir tvaresnę ateitį.
Per dešimtmečius, avangardo mada nuolat keitėsi ir tai, kas anksčiau atrodė nesuprantama, dabar gali būti pilnai integruota į mūsų kasdienybę. Kai rodos jau niekas nenustebins, šio stiliaus kūrėjai, pasitelkdami savo beribę fantaziją bei profesinius gebėjimus, sugeba atrasti vis naujų ir neregėtų drabužio konstravimo ir pateikimo būdų. Begalo įdomu kokias galimybes mums atneš kylančios naujausios technologijos ir kokią dar transformaciją (metamorfozę) patirs mados pasaulis.
Pamąstymui norėčiau užbaigti štai tokia išgirsta fraze:
I would say this entire movement of gender-neutral and size-inclusive designs may potentially be our generation’s version of avant-garde.
Kokia jūsų nuomonė? Pokalbiams ir diskusijoms - INSTAGRAM