Šiuo įrašu baigiu savo mėgstamiausių dizainerių TOP 3 sąrašą, kurio viršūnėje karaliauja paslaptinga, provokuojanti ir inovatyvi japonų kūrėja Rei Kawakubo. Praėjusiose įrašuose tyrinėjau anarchiškosios mados ikoną Vivienne Westwood ir intriguojantį, bet tragišką Lee Alexander McQueen gyvenimą.
Rei Kawakubo, kaip ir jos kūriniai, yra sunkiai apibūdinami. Jos darbai ne tik griauna nustatytas mados taisykles, bet ir kelia klausimus apie grožio sampratą, identitetą ir visuomenės normas. Įkūrusi „Comme des Garçons" prekės ženklą, Kawakubo ne tik įkvėpė, bet ir amžiams pakeitė mados pasaulį, tad leiskite jus supažindinti su šia išskirtine asmenybe.
Įžanga
Sunku sudėlioti mintis, nuo ko geriausia būtų pradėti pasakojamą apie šią paslaptingą, mažai viešumoje besirodančią, tačiau ypatingu talentu apdovanotą moterį. Per visą savo karjerą, Kawakubo yra davusi nesudėtingai suskaičiuojamą kiekį interviu, nuolatos pabrėždama, kad geriausias būdas ją pažinti – per jos kuriamus drabužius. Dizainerė atsisako apibrėžti ir aiškinti savo kūrybos, o juolab, viešinti savo asmeninį gyvenimą.
I don't like to explain the clothes, how I made them, the theme, et cetera. It is because the clothes are just as you see them and feel them.
Parodoksalu, kad dizainerė griežtai atsisako leistis į asmeniškumus, tačiau jos kuriami drabužiai yra itin asmeniški ir gimsta iš gilios savirefleksijos. Kawakubo teigia niekada nesivadovaujanti jokiais istoriniais ar kultūriniais įvykiais (ką daro itin daug dizainerių), verčiau, dizaino pagalba, išreiškia tai, ką tuo metu išgyvena, kokias baimes ir abėjones patiria.
Drįstu sakyti, kad būtent Kawakubo požiūris į kūrybą suformavo unikalią mados filosofiją, kurioje svarbiausia ne drabužio funkcija ar forma, o gilesnė, subjektyvi prasmė ir asmeniškai patirtos emocijos. Šis požiūris leido „Comme des Garçons“ išsiskirti tarp kitų prekių ženklų ir suformuoti naują mados kalbą, kuri skatintų žiūrovą kvestionuoti tradicinę estetiką.
Trumpa biografija
Nors tikiu, kad šie faktai nėra patys svarbiausi kalbant apie Rei Kawakubo, bet vis gi kelis jų paminėsiu „dėl bendro išprusimo“.
Rei Kawakubo gimė 1942-ais metais, Tokijuje. Jos tėvas dirbo administratoriumi Keio universitete, o motina buvo kvalifikuota anglų kalbos mokytoja, likusi namuose ir auginanti vaikus. Nors Kawakubo tvirtino, kad jos namų gyvenimas buvo itin jaukus ir įprastas, dizainerė kilo iš iširusios šeimos – tuo metu Japonijoje tai buvo retenybė.
Vaikams sulaukus pilnametystės, Kawakubo mama išreiškė norą dirbti, tačiau jos tėvas griežtai uždraudė sugrįžti į darbo rinką. Daugumoje to meto japonų šeimų, dėl vyravusio patriarchalinio įstatymo, toks draudimas reikštų diskusijos pabaigą, tačiau šis atvejis buvo kitoks. Kawakubo mama ėmė primygtinai reikalauti skyrybų, siekdama įgyvendinti savo gyvenimo svajonę tapti mokytoja. Toks drąstiškas mamos sprendimas tapo lemiamu momentu Rei gyvenime, leidęs suvokti pasipriešinimo galią ir išmokęs jaunąją dizainerę tokių vertybių kaip ryžtas ir nepriklausomybė.
1960-ais metais Rei Kawakubo įstojo mokytis į tą patį universitetą, kuriame dirbo jos tėvas. Reiktų pabrėžti, kad tuo metu išsilavinimo siekiančios moterys taip pat buvo neįprastas reiškinys. Rei studijavo estetikos istoriją, kuri apėmė tiek Rytų, tiek Vakarų kultūrą bei meną. Baigusi mokslus, ji paliko namus ir, nieko nesakiusi tėvams, persikraustė gyventi į bendrabutį, skurdžiame Haradžuku rajone, Tokijuje.
Kawakubo nuolat teigė turinti dvilypę asmenybę – nors bohemiškas Haradžuku gyvenimo būdas jai buvo artimas ir siejosi su nenuvaldomu noru laužyti taisykles, kita jos pusė, išugdyta universitetinio išsilavinimo ir įvairaus socialinio rato, siekė puoselėti vietines tradicijas bei istoriją. Ši dichotomija ėmė skleistis per ypatingą dizaino pojūtį, kuriame Rei stengėsi pabrėžti tradicinius japonų drabužių konstravimo gebėjimus kartu prijungiant ir norą šokiruoti.
Kawakubo įsidarbino tekstilės gamykloje „Asahi Kasei“, reklamos skyriuje. Naujose pareigoje jai buvo suteikta neįprastai daug laisvės – ji atsisakė dėvėti standartinę ofiso uniformą ir turėjo galimybę prisidėti organizuojant fotosesijas, ieškant įvairių papuošimų ar kostiumų. Asmeninės karjeros kelias prasidėjo nuo tada, kai vienas iš kolegų, pastebėjęs jos talentą ir unikalias idėjas, ėmė primygtinai reikalauti, kad ji taptų freelance stiliste (kas buvo neįprasta tuo metu). Paklausiusi patarimų ir išbandydama save naujoje pozicijoje, Rei ėmė trūkti tinkamų drabužių vizijoms išpildyti, tad ilgainiui pati ryžosi juos kurti. Taigi, prabėgus vos dvejiems metams nuo įsidarbinimo „Asahi Kasei“, Rei Kawakubo patikėjo savo pačios jėgomis ir vedama stipraus noro įkūrė savo asmeninį prekės ženklą „Comme des Garçons“.
Kontroversijos
Turbūt nieko nenustebins faktas, kad (sąlyginai) paprasti ir kasdieniai drabužiai yra perkamiausi produktai mados rinkoje. Didžioji dalis dizainerių susiduria su problema bandydami atrasti savo kelią į saviraišką, tuo pačiu uždirbti pinigus pragyvenimui. Manau, kad „Comme des Garçons“ yra puikus šio balanso pavyzdys – turėdama keletą dukterinių įmonių (įskaitant pristatytą pop-up konceptą) padėsiančių remti jaunuosius avangardo kūrėjus, Rei sėkmingai vykdo savo veiklą jau daugiau nei 40 metų. Per šį laikotarpį galėjome išvysti įvairių kolaboracijų, tačiau turbūt viena žymiausių – Converse laisvalaikio avalynė. Plačiajai rinkai skirti produktai susilaukė daug įvairių nuomonių ir komentarų, neva dizainerė parsiduoda ar suprastėja jos kūryba, tačiau nepamirškime, kad kiekvienas šis produktas yra skirtas palaikyti pagrindiniuose mados pasaulio podiumuose žygiuojančius meno kūrinius ir begalę kitų projektų. Rei Kawakubo niekada nenustojusi kurti avangardo, priešingai – kiekvieną kartą vis labiau nustebinusi ir sužavėjusi žiūrovą. Taigi, if it ain’t broke, don’t fix it.
Rei Kawakubo taip pat yra pristačiusi kolaboracijas su „Lacoste“, „Nike“ ir Paryžiaus mados namais „Louis Vuitton“.
Žinoma, Rei Kawakubo kuriama anti-mada taip pat yra itin paklausi tarp įvairaus rango žmonių. Apie tai, kam skirta ši mada ir kas ją perka kalbu šiame įraše – Kas tas avangardas?
Taigi, svarbu paminėti, kad vos pradėjusi savo karjerą, Rei Kawakubo buvo niekinama senbuvių ir nesuprasta kritikų. Jos gebėjimas kurti stiprius ir provokuojančius kūrinius moterims, kurios troško rengtis iššaukiančiai, siekiant atspindėti savo unikalumą ir išreikšti vidinius jausmus, tapo netikėtu posūkiu mados pasaulyje.
Įkūrusi savo prekės ženklą 1969-ais metais, „Comme des Garçons“ debiutavo Paryžiuje 1980-ais. Pirmosios pristatytos kolekcijos nesusilaukė didžiulio susižavėjimo, verčiau tapo itin kontraversiškomis, sukrėtusiomis vakarietiškos mados tradicijas.
Paryžiuje žengusi kolekcija „Destroy“ sukėlė didžiulį sąmišį vietinėje spaudoje – tamsi, militaristinė ir beveik apokaliptinė kolekcija buvo vadinama „Hirošimos elegancija“. Modeliai griausmingai žengė podiumu skambant nenutrūkstamam karo būgnų ritmui – juodi maxi sijonai derinami su kandžių išgraužtais megztiniais, it supjaustytais peiliu gaminiais. Tuo metu mada buvo apsėsta aptemptų, figūrą pabrėžiančių suknelių, o Kawakubo pristatyti dideli švarkai ir sunkūs audiniai tapo netikėta revoliucija. Unikali „sunaikintų“ drabužių vizija susilaukė tiek pat kritikų, kiek ir gerbėjų. Mados pasaulis buvo padalintas ir prie „Comme des Garçons“ vardo ėmė formuotis avangardistų ir individualistų bendruomenės, vadinusios save varnomis (crows).
1995-ais metais dienos šviesą išvydo kolekciją pavadinimu „Sleep“, kurią sudarė apkritusios dryžuotos pižamos, primenančios Aušvico kalinių uniformas. Podiumu žengę skustagalviai modeliai, paženklinti identifikaciniais numeriais, sukėlė daug neigiamų reakcijų, kadangi kolekcija buvo pristatyta 50-ųjų Holokausto metinių dieną. Po sumaišties Rei Kawakubo nutraukė linijos kūrimą ir paskelbė atsiprašymo žinutę.
Kalbos netilo ir 1997-ais metais pristačius „Body Meets Dress-Dress Meets Body“ – šiam laikotarpiui tai buvo viena prasčiausiai parduodamų kolekcijų, kurią kritikavo ir smerkė visi naujienų portalai, priklijuodami jai „Lumps and Bumps“ etiketę.
Ši itin neįprasta kolekcija buvo (ir yra) laikoma viena kontraversiškiausių. Iškreiptos ir nenatūralios formos pykdė žiūrovus – tai buvo ryškus nukrypimas nuo tradicinės mados estetikos, kuria paprastai siekiama išryškinti arba sušvelninti natūralias kūno formas. Kritikai teigė, kad toks mados dizaino išdarkimas neturi jokios išliekamosios vertės ir yra tiesiog keistas. Auditoriją šokiravę įvairūs iškilimai buvo sąmoningai išdėstyti tokiose vietose kaip klubai, pečiai ir nugara, sukuriant groteskišką, bet įtaigią iškreipto žmogaus įvaizdį.
Šioje kolekcijoje buvo kvestionuojamas kūno ir drabužių santykis. Keisdama kūno formą per drabužį, Rei Kawakubo kvietė žiūrovus iš naujo apsvarstyti, kaip drabužiai sąveikauja su žmogumi ir jį transformuoja. Svaru paminėti, kad iki šios dienos kolekcijos koncepcija nėra pilnai išsiaiškinta, paliekant vietos įvairioms interpretacijoms bei apmąstymams.
Prabėgus beveik 30-iai metų, ši kolekcija laikoma tikru šedevru. Netgi galima teigti, kad tai yra viena įtakingiausių kolekcijų mados pasaulyje, kuri įkvėpė ne vieną dizainerį ir buvo referuojama jų kūryboje nesuskaičiuojamą kiekį kartų.
Šiandieninė kūryba
2012 m. Fall Ready-to-Wear
Neįprastos geometrinės formos raibuliuojančios mūsų įrenginių ekranuose, griežtos linijos ir dvimačiai siluetai – the future is flat, sako Rei. Tarsi popierinės lėlės, podiumu žengę robotiški, beemociai modeliai bandė perteikti šių dienų aktualijas – interneto amžiuje vis daugiau žmonių madą patiria ir suvokia per nuorodų paspaudimus. Apžiūrinėdėjant plokščius nufotografuotus drabužius, šie nesukelia jokių emocijų, yra tarsi nutraukiamas ryšys tarp kūrėjo ir auditorijos.
Vidury pasirodymo nutraukiama tyla ir tarp batų kaukšėjimo salėje pagaliau pasigirsta muzika. Išvystame modelius apsirengusius gėlėtomis aksominėmis suknelėmis su atitinkančiomis veido kaukėmis, kurios primena BDSM atributiką. Galima daryti prielaidą, kad šiuo įvaizdžiu siekiama pabrėžti, kad mada tapo ne tik virtuali, bet ir vulgari bei kičinė.
Staiga nutilusi muzika ir virš galvos įsijungusios šviesos indikavo pasirodymo pabaigą, tačiau susirinkę žmonės nesiruošė pakilti nuo savo vietų – plojimais 2 minutes bandė prisikviesti dizainerę išeiti ant scenos, tačiau Rei laikėsi savo tradicijos ir iš užkulisių nepasirodė.
2014 m. Fall Ready-to-Wear
2014 metų rudens kolekcija – tai dar vienas žingsnis į priekį eksperimentuojant su formomis ir apimtimis. Kolekcija labiau primena skulptūras nei tradicinius mados gaminius, dominuoja asimetrija, tekstūrų įvairovė, tamsios spalvos.
Kolekcijos pristatymą atidaro hiperbolizuotas oversize stiliaus švarkas, kuris, iš pirmo žvilgsnio, primena legendinį David Byrne (grupė „Talking Heads“) „Stop Making Sense“ įvaizdį.
Kolekcijos temoje minimas „monstras“, tačiau tai nėra tipiškas monstras, kurį galima aptikti mokslinėje fantastikoje ar kompiuteriniuose žaidimuose. Šią kolekciją geriausiai apibūdina pačios Rei Kawakubo žodžiai:
The craziness of humanity, the fear we all have, the feeling of going beyond common sense, the absence of ordinariness, expressed by something extremely big, by something that could be ugly or beautiful. In other words, I wanted to question the established standards of beauty.
Šie ieškojimai atsispindi kiekviename modelyje – kiekvienas jų vis neaiškesnis ir skulptūriškesnis už ankstesnįjį. Galime išvysti įvairūs stambius megzinius ir mazgus, podiumu besivelkančias rankoves ir drabužius varžančius judesius, trukdančius regėjimui. Pasirodo ir neįprastas apsiaustas, kuris dengia visą modelio veidą bei kūną, išskyrus ovalo formos iškirptę, atidengiančią dalį krūtinės. Sekantis modelis dėvi pilnai dengiantį ir kūno siluetą keičiantį ansamblį. Intriguojantys ir konceptualūs modeliai tarsi primena nuotaką keliaujančią į mirtį, atspindint mūsų įžadus įvairioms baimėms ir sunkiems vidiniams išgyvenimams.
2016 m. Fall Ready-to-Wear
Ši kolekcija – tai XVIII a. siluetų ir pankų judėjimo sintezė. Drabužiais bandoma perteikti idėją, kad mada vis labiau praranda savo unikalumą ir saviraiškos laisvę, verčiau tampa sukaustyta tendencijų ir pataikavimo masėms. Dizaineriams tampa vis sunkiau sukurti kažką naujo ir neįprasto, tad vienintelis kelias į kūrybiškumą, anot Kawakubo, yra maištas. Taigi, ar kada nors pagalvojote kaip anuomet būtų galėję atrodyti pankai?
Punk judėjimas buvo ne tik dvasia, bet ir mados estetika tiems, kurie priešinosi hierarchijai ir visuomenės nustatytoms normoms. Jis tapo išraiškos priemone, kurioje drabužiai, šukuosenos ir aksesuarai tapo politinės ir socialinės kritikos įrankiais. Šio stiliaus atstovai dažnai rinkosi ryškias spalvas, iššaukiančius drabužius, siuntė žinutes aplinkiniams pasitelkiant įvairius grafinius elementus ir kitas įvaizdžio detales. Jų stilius atspindėjo norą išsiskirti iš pilkos masės, pabrėžiant individualumą ir nepriklausomybę, skatino permąstyti socialines normas ir vertybes, kas dažnai tampa aktualu ir šiandien.
Kolekcijoje naudojami audiniai – šilkas ir brokatas – siejami su Versalio rūmų turtais, o modelių įvaizdžiai buvo papildyti XVIII a. džentelmenų perukais. Drabužiai it skendo gėlėse, kurias anuomet būtų norėjusi dėvėti ir pati Marie Antoinette.
2023 m. Fall Ready-to-Wear
Kolekcija kalba apie grįžimą prie ištakų. Rei šia kolekciją apibūdina taip:
I wanted to return to the source. Nothing… I wanted to use fabrics that existed without thinking about making proper patterns, just basic patterns, free. I think it is really good for the world if we go back to our original source and start again. To try not to fuck it up again. Basically that’s the feeling.
Kolekcijos koncepcija pasakoja apie grįžimą į pradžią, į pasaulio susikūrimą, Big Bang teoriją, visa ko atspirtį. Galbūt būtent todėl podiumas buvo dekoruotas skirtingų spalvų siūlais, kurie priminė Saulės sistemos orbitas. Dizainerė pabrėžia, kad kaskart atsigręžiant į praeitį, galime atrasti vis kažką naujo ir savito.
Kolekcijos pristatymas buvo suskirstytas į 11 skyrių, kuriems buvo sukurta skirtinga muzika. Galėjome išgirsti kūrinius, kurių pavadinimai buvo Love in a Void, Friendly Galaxy No. 2, A New Theory of Elipse, Tell Us Where, Exit to Humanity, Flying Home No. 1, Vitamin C, Absime bei Bad Things. Manau, kad pagal šiuos pavadinimus taip pat galime sekti dizainerės minčių srautą, norimą ištransliuoti žinutę, ją analizuoti.
Ant podiumo matome daug monochrominių sprendimų, kuriuos kartais papildo ryškiaspalviai sprogimai. „Pyktį ir baimę“ keičia „džiaugsmas ir jaunatviška energija“, o visa tai svajingai papildo muzikinis teiginys – How great it would be if they were dancing. Pristatymo metu susipažįstame su viso ko pradžia ir atsiradimu, kol galiausiai atsiduriame modernybėje ir dangoraižių apsupty.
Met Gala
Rei Kawakubo yra viena svarbiausių ir įtakingiausių pastarųjų keturiasdešimties metų dizainerių, – sakė Kostiumų instituto kuratorius Andrew Boltonas.
2017-ais metais Met Gala pristatė parodą, kurioje buvo eksponuojami Rei Kawakubos darbai akcentuojant „tarpiškumą“ – terpę tarp nustatytų, mums visiems gerai atpažįstamų, ribų madoje ir mene. Objektai buvo suskirstyti į devynias estetines tarpiškumo išraiškas Kawakubo kūryboje: nebuvimas / buvimas, dizainas / ne dizainas, mada / antimada, modelis / modeliai, tada / dabar, aukštai / žemai, aš / kitas, objektas / subjektas ir drabužiai / ne drabužiai. Kawakubo griauna įsivaizduojamas sienas tarp šių dualizmų, atskleisdama jų dirbtinumą ir savavališkumą. Parodos aprašyme Rei pasakoja:
What I've only ever been interested in are clothes that one has never seen before, that are completely new, and how in what way they can be expressed. Is that called fashion? I don't know the answer.
Pabrėžiant Rei Kawakubo indelį mados pasauliui, svarbu paminėti, kad 2017-ais metais pristatyta paroda yra antroji paroda Met Gala istorijoje surengta gyvam ir tebekuriančiam mados dizaineriui. Pirmoji tokia paroda buvo surengta 1983-iais metais Yves Saint Laurent.
Kostiumų Institutas pristatė net 140 dizainerės Rei Kawakubo kurtų drabužių, kurie kalbėjo patys už save - neįtikėtinas meistriškumas, išskirtinis meno ir koncepto suvokimas, drąsa eksperimentuoti ir būti savimi.
Daugiau apie Met Gala – Apžvalga: Met Gala.
Comme des Garçons kuriami drabužiai visada atspindėjo unikalų požiūrį, norą atrasti naujų ir provokuojančių koncepcijų madoje, tuo pačiu pabrėžti jos tuštumą. Rei Kawakubo savo darbais siekė sugriauti status quo, šokiruoti ir sukelti revoliuciją dizaino pasaulyje. Ji niekada nemėgo būti pristatoma kaip „dar viena japonų dizainerė“ – ji teigė, kad nėra vienos savybės, kuria pasižymėtų visi jos gimtinės dizaineriai.
My design process never starts or finishes. I am always hoping to find something through the mere act of living my daily life. Often in each collection, there are three or so seeds of things that come together accidentally to form what appears to everyone else as a final product but for me it is never ending.
Būdama ganėtinai griežta ir nuolat siekianti viską kontroliuoti, Rei Kawakubo po savo sparnu priėmė ne vieną dizainerį, kuris kūrė Comme des Garçons prekės ženklui. Rei suteikia šiems dizaineriams visišką laisvę, kadangi jai tai yra viena iš pamatinių vertybių. Pati dizainerė išvysta kolekcijas prieš pat jų pristatymus.
Junya Watanabe – pradėjo savo karjerą kaip Kawakubo protežė ir vėliau tapo žinomas ir pastebėtas dėl savo techniškai sudėtingų ir inovatyvių dizainų. Daugiau jo darbų galima pamatyti „Junya Watanabe for Comme des Garçons“.
Fumito Ganryu – anksčiau kūręs Comme des Garçons, šiandien jis turi savo nepriklausomą prekės ženklą.
Noir Kei Ninomiya – baigė Antverpeno karališkąją dailės akademiją, kuri yra žinoma kaip viena iš pirmaujančių mados mokyklų pasaulyje. Prieš prisijungdamas prie Comme des Garçons, jis dirbo kaip Rei Kawakubo padejėjas.
Savo kūrybinį kelią pradėjusi 27-erių, šiandien būdama 81-erių dizainerė net neketina sustoti. Ji iki šiol dalyvauja visose Paryžiaus mados savaitėse, vis naujai pristatydama savo unikalų ir itin konceptualų prekės ženklą, kuris (kaip kažkam gali pasirodyti keista) per metus komerciškai uždirba virš 200 mln. dolerių.
Ilgus metus kritikuojama ir nesuprasta, šiandien Rei Kawakubo yra laikoma viena įtakingiausių dizainerių, kurios indelis į mados pasaulį yra neįkainojamas. Įkvėpusi eilę žymių dizainerių, Rei konceptuali kūryba ir toliau yra siekiamybė daugeliui esamų ir ateities talentų.
Daugiau pokalbių - INSTAGRAM.